2012 11 06

Taupyti nepakanka užsidirbti: kur dėti kablelį?

Lietuvos piliečiai iš visos Europos sąjungos mažiausiai tikisi sėkmę prisišaukti sunkiu darbu, rodo “Gallup” atliktas tyrimas. Vis dėlto yra ir “amerikietiškąją svajonę” puoselėjančių, kurie laiką ir jėgas aukoja ne vienam, o keletui darbų.

Kamilė Baubinaitė 

 

  Ketvirtadalis pajamų iš muzikavimo vestuvėse

 Iš Suvalkijos kilęs Tadas, savo tikrojo vardo nenorėjęs atskleisti dėl kol kas neįteisintos papildomos veiklos, prisipažįsta, kad    dirbdamas vienoje vietoje išgyventi galėtų, tačiau sako esąs išlaidus, todėl papildomos pajamos suteikia galimybių gyventi taip, kaip iš tiesų norisi. Šiuo metu politinių konsultacijų srityje dirbantis vaikinas – ne tik diplomuotas  privačios įmonės darbuotojas, bet ir vestuvių muzikantas.

Tai, kad muzikavimas kitų žmonių šventėse neša nemažus pinigus Tadas suprato 11-oje klasėje ir pradėjo muzikanto „karjerą“. Ją    tęsė ir universitete, groti nenustojo ir gavęs diplomą. Šia veikla vaikiną skatina užsiimti ir uždarbio, ir  saviraiškos galimybės. “Nekuriu muzikos ir nerašau tekstų, bet jaučiu malonumą grodamas, man patinka gyvi pasirodymai. Tai šiek tiek savanaudiška – kadangi pajamų šaltinis yra vienas darbas, kitame realizuoju save”, –  tvirtina Tadas ir priduria, kad  ši veikla visuomet ir liks tik papildoma: “Tai šalutinis kelias, tačiau nežinau, koks ilgas jis bus”.

Užklasinė veikla Tadui suteikia apie ketvirtadalį jo metinių pajamų. “Šie pinigai išlaisvina. Tai, aišku, labai ydinga praktika, tačiau jei matau, kad koncertų bus, atsipalaiduoju. Jeigu šių pinigų neturėčiau, būtų sunkiau”, – tvirtina muzikantas. Tadas į šią veiklą sugebėjo įtraukti ir kelis pažįstamus, su kuriais kartu groja ir dalijasi papildomu uždarbiu. Vaikino manymu, papildoma veikla verta užsiimti tik tuomet, kai ji teikia ne tik pajamas, bet ir malonumą – tuomet  negaila sugaišto laiko, už kurį gautos pajamos nebus pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

Reikia įvertinti riziką

Antrasis darbas – ne tik galimybė gauti papildomų pajamų, bet ir būdas pragyventi tiems, kuriems vieno pajamų šaltinio tiesiog nepakanka. Sostinės Santariškių klinikose sesele dirbanti Viktorija, tokiu vardu prisistačiusi norėdama išvengti kalbų tarp kolegų, antrąjį darbą susirado dėl mažo užmokesčio. Viktorija verčiasi indų prekyba ir produkcijos pristatymu potencialiems klientams. Tokį užsiėmimą ji sako pasirinkusi todėl, kad tada, kai sužinojo apie šiuos produktus, jie pasirodė išskirtiniai. Visgi, kitaip nei vestuvėse grojančiam Tadui, jai papildomai užsidirbti darosi vis sunkiau. “Kuo tolyn, tuo sunkiau. Viskas brangsta, žmonės neturi pinigų”, –  kalba moteris. 

Viktorija tvirtina, kad turtus iš indų prekybos krautis sunku, nes ji produkciją gali parduoti tik tada, kai ją įsigyja pati. Klientui nusipirkus indus, Viktorija gauna tam tikrą procentą nuo parduoto produkto kainos, tačiau jei niekas indų neperka, tuomet ji ne tik negauna pelno, bet ir patiria nuostolių. Kadangi prekyba sekasi vangiai, Viktorija iš šios veiklos nori pasitraukti. “Negaliu nustoti, nes namuose dar turiu daug produkcijos. Turiu sugalvoti kažką naujo, kad parduočiau jau užsigulėjusius daiktus”, – pasakoja indų pardavėja. Ji tvirtina, kad galvojant apie papildomą uždarbį, geriausia imtis to, kas nauja ir dar nematyta. “Kitaip daug neuždirbsi, tik laiką sugaiši”, –  sako Viktorija.

Nepamiršti susimokėti mokesčių

Papildoma veikla – ne tik papildomos pajamos, bet ir papildoma atsakomybė. Pasak Vilniaus Universiteto Darbo teisės katedros docentės Daivos Petrylaitės, bandymas parduoti savo sukurtą produkciją ar teikti kokias nors paslaugas yra legali galimybė užsidirbti, tačiau mokesčius susimokėti privalu. “Šiuo metu, jei įsivaizduotume, kad nėra pasirašyta jokių sutarčių ar kitų dokumentų, legali yra tik savanoriška veikla”, –  aiškina specialistė. Jos teigimu, norint užsiimti papildoma veikla ir veikti teisėtai, galima rinktis iš trijų galimybių – įsigyti verslo liudijimą, individualios veiklos pažymėjimą arba pasirašyti antrąją darbo sutartį t. y. legaliai įsidarbinti kitoje darbovietėje. “Pavyzdžiui, žmogus dirba, o vakarais dekupuoja dėžutes ir nori jas pardavinėti mugėje savaitgaliais Gedimino prospekte. Tokiu atveju, reikia užsiregistruoti Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje, kur yra sąrašas veiklų, kurioms galima įsigyti verslo liudijimą”, –  tvirtina D. Petrylaitė.

Gaunant pajamas ir nemokant mokesčių gresia piniginės baudos, be to, mokesčius susimokėti vis tiek reikės. “Jeigu tai nebūtų prilyginta darbo santykiams, pavyzdžiui, prekiaujama žibutėmis, tai yra mokesčių teisės pažeidimas, nes prekiautojai neturi verslo liudijimo. Tuomet gresia piniginės sankcijos“,– aiškina specialistė.

Nebūtina uždirbti, galima mainyti

Egzistuoja ir legalus būdas „praturtėti“ nemokant mokesčių. Tai – daiktų mainai. „Jei pavasarį susitvarkiau spintą ir nebereikalingas sukneles patalpinau į interneto portalą – gal dovanojimui, gal man kažkas ką kitą pasiūlys – ir negaunu iš to pajamų, tai komunikavimas“,–  tvirtina D. Petrylaitė.

Psichologiją studijuojanti Gabija drabužių ir daiktų mainais užsiima jau kelerius metus. Internete netyčia atradusi galimybę mainytis, ji nusprendė tuo užsiimti ne tik todėl, kad tai puikus būdas sutaupyti, bet taip kartu skatinamas atsakingas vartojimas. „Taip tu daikto neišmeti, bet vis tiek kažkaip panaudoji. Aš esu ta, kuri labai remia tokias idėjas“, –  atvirauja mergina. Kitas mainų privalumas – galimybė gauti įdomesnį daiktą, kurio neįsigytum parduotuvėse: rankų darbo papuošalus ar iš kitų šalių atsiųstus daiktus.

Visgi, Gabijos teigia, kad mainais užsiimti ne taip paprasta, kaip daiktą įsigyti parduotuvėje – dažnai besimainantys mano, kad jų turimos prekės labai vertingos arba sutarus įvykdyti sandėrį sutartoje vietoje tiesiog nepasirodo. „Su kai kuriais žmonėmis sunku susitarti. Būna, kad savo daiktą jie vertina daug geriau nei maniškį. Pavyzdžiui, nori, kad mainyčiau du savo daiktus į vieną jų, nors realiai ir to vieno daikto vertė būtų tokia pati“, – pasakojo Gabija.

Išeitis – pradėti taupyti

Tiems, kurie neturi laiko, noro ar prekybininko gyslelės imtis naujų veiklų, tačiau siekia gyventi geriau, galima eiti ir paprastesniu keliu – atidžiau leisti pinigus. Pasak, Asmeninių finansų instituto vadovės Odetos Bložienės,  finansinių tikslų nenusistatymas ir prioritetų neturėjimas ir yra pagrindinė klaida, dėl kurios net ir nemažai uždirbantys žmonės nesugeba paskirstyti pajamų. „Reikia žinoti ir nepamiršti, kad žmogaus poreikiai auga daug greičiau negu jo galimybės ir didysis menas yra išmokti priderinti tuos poreikius prie esminių finansinių galimybių”, –  pataria O. Bložienė.

Specialistės teigimu, dažnai žmonės neprotingai išlaidauja todėl, kad nori gyventi taip, kaip kaimynai „Todėl mes ir matome tokią neadekvačią elgseną su pinigais, kuomet neužtenka susimokėti už šildymo sąskaitas, bet perkami naujausi telefonai”, –  sako finansų valdymo specialistė. O. Bložienės pasiūlymas norintiems pradėti taupyti – identifikuoti tai, kokias pajamas gauname ir kokias išlaidas patiriame. Pasak specialistės, įvertinus situaciją galima išsikelti ir finansinius tikslus: kam siekiama išleisti sutaupytus pinigus. “Pinigai reikalingi žmonėms kaip priemonė tikslui pasiekti. Mes su jais būtent taip ir turėtume elgtis”, –  teigia O. Bložienė.

Tai, jog žmonės ieško kelių, kurie jiems garantuotų finansinį stabilumą, nestebina. Minimalų užmokestį gaunančių lietuvių atlyginimas –  800 litų – yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Už didžiausią minimalų atlyginimą, kurį ES gauna Liuksemburgo piliečiai, Lietuvoje mokamas užmokestis yra mažesnis daugiau nei septynis kartus. Be to, net ir didesnes pajamas gaunantieji ne visuomet turi tvirtą finansinį pagrindą. „Eurostat“ duomenimis, skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje gresia daugiau nei trečdaliui darbingo amžiaus piliečių. Tai reiškia, kad dalis šių žmonių negali, pavyzdžiui, laiku susimokėti už komunalines paslaugas ar nuomą, bent savaitę atostogauti ne savo namuose, įsigyti telefoną, televizorių ar padengti kitų išlaidų.

Šis straipsnis  buvo parengtas įgyvendinant  Europos Komisijos programos “Veiklus jaunimas” finansuojamą projektą “Demokratijos adresas – žurnalistika”. Kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Publikacijų: 1
Lygis **

Aš Kamilė. Praėjusiais metais baigiau leidybos studijas, bet nusprendžiau pasukti kitu, artimesniu širdžiai žurnalisto keliu. Esu smalsi ir domiuosi beveik viskuo - nuo politikos iki futbolo. Tikiuosi šiame projekte įgyti daug patirties ir svarbiausia - prisiartinti prie profesionalios ir etiškos žurnalistikos.

Komentarai

Draugai ir parteriai: