2009 02 16

Tarp neuronų ir visuomenės

  Paprastai laikoma, jog liga − tai priešas, kurį reikia įveikti. Tačiau ne visas jas galima nugalėti. Kartais lieka ligą prisijaukinti. Pažįstant ir suvokiant ligą, kyla mažiau nesusipratimų, tačiau niekada nereikia pamiršti budrumo.

Šizofrenija − dar ne visiškai ištirta liga

Kalbame apie šizofreniją. Ligą, kuria serga apie 1% pasaulio žmonių. Jos išgydyti neįmanoma, tačiau vaistai dažnai būna veiksmingi stabilizuojant psichologinę būseną. Sergančiųjų šizofrenija žmonių smegenyse yra mažiau nervinių ryšių lyginant su sveikais žmonėmis, tačiau dar nežinoma ar šių ryšių tiek nuo pat gimimo, ar jų sumažėja išsivysčius ligai. Nėra vieno ją sukeliančio faktoriaus, nors mokslininkai jau ryžtasi įvardinti genetinį paveldimumą. Graikiškai „schiz“, kuris ir yra pirmas ligos pavadinimo dėmuo, reiškia skilimą, tačiau nereikia manyti, kad sergantieji turi dvigubą asmenybę. Skilimas paaiškinamas tuo, jog žmogus jaučiasi ir dažniausiai yra atskirtas nuo aplinkos.

Susirgti šizofrenija yra tikimybė kiekvienam visuomenės nariui. Būtent todėl visuomenei reikėtų pasidomėti šia problema, praplėsti savo žinias šiuo klausimu. Dažnai psichikos negalią turintis žmogus iškart nurašomas, tačiau iš tiesų liga gyvenimas nesibaigia.

Psichikos neįgaliesiems reikalingas savarankiškumas

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos draugijos pirmininkė Danutė Kašubienė rodo psichikos neįgaliųjų atliktus rankdarbius, atverčia paskaityti vieno iš jų sukurtą eilėraštį apie per dykumą einantį žmogų. Liga netrukdo jiems atrasti kūrybinę veiklą.

Draugijos iniciatyva  įsteigti užimtumo kambariai, esantys kiekvienoje Vilniaus poliklinikoje ir daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Į juos susirenkantys psichikos neįgalieji užsiima veikla, mokosi. „Nereikėtų tiek slaugos, reikėtų suteikti sąlygas įgyti daugiau savarankiškumo“, − sako pirmininkė. „Po buvimo pensionate  padidėja atkryčio tikimybė, nes žmogus patenka į kitokias sąlygas nei yra įpratęs“. Pasak pašnekovės, labai svarbu psichikos negalią turintį žmogų paskatinti išeiti į viešumą, nukreipti jį į vietas, kuriose jam gali padėti.

Ar psichikos negalią turintis žmogus gali dirbti ir mokytis? Šios draugijos įkurto Šeimos pagalbos ir paramos centro darbuotoja Algė Nainienė pasidalino keliais pavyzdžiais. „Užklupus ligai, žmogus turi palikti darbą. Bendradarbiavome su darbo birža, buvo galima įdarbinti neįgaliuosius per subsidijuojamas programas. Buvo keli atvejai, kai jie iš tiesų įsidarbino, bet vėliau labai nuliūdino, kadangi patys išėjo iš susirastų darbų. Darbai buvo nekvalifikuoti − kepti bandeles, plauti indus, dirbti valytoja. Bet ir tai labai sunku. Vieną vyrą netgi buvom įdarbinę kiemsargiu. Vyras dar jaunas, bet jam fizinis krūvis buvo per sunkus. Vaistai daro šalutinį poveikį organizmui, dirbti fizinį darbą neužtenka jėgų“, − sakė A. Nainienė.

Užimtumo kambariai − galimybė bendrauti

Antakalnio poliklinikoje dirbanti socialinė darbuotoja Vilma Želnienė sakė apie užimtumo kambarius papasakoti galinti nedaug, nes jų centre susirenkanti grupė yra gana savarankiška. „Užimtumo kambariai yra skirti stiprinti įgūdžius. Mūsų moterų grupė mezga, daro rankdarbius. Nors kartais norai pasikeičia ir jos nori tiesiog šnekėtis ar veikti ką kita“.

Pasak jos, grupei, susiformavusiai anksčiau, kartais būna sunku priimti naujus narius. Naujas žmogus gali ateiti ir visą laiką tiesiog pratylėti. Psichikos neįgalieji nepraranda savo charakterio ypatybių − vieni būna tylesni, kiti aktyvesni.

„Šiaip jie visi draugiški, padedantys, būna, kad ir išėję iš užimtumo kambario palaiko ryšius“,− sakė socialinė darbuotoja.

Antakalnio poliklinikos Psichinės sveikatos centre suburtos ir bendravimo grupės. Jų nariai dažnai kalbasi apie dalykus, kurie jiems rūpi, pvz. patiriamą stresą. Nors ne visi mėgsta kalbėti apie ligą.

Jaunesnio amžiaus žmonės šiame centre dažniausiai mokomi kompiuterinio raštingumo. Jauni psichikos neįgalieji retai jaučia poreikį išeiti iš namų, todėl tai, kad jie įtraukiami į veiklą yra labai svarbu. Taip pat, kaip ir artimųjų dėmesys. „Artimieji ateina, kalbasi, diskutuoja. Galvojame ir apie bendravimo grupę, skirtą jiems“, − sakė V.Želnienė.

Vyraujantis neigiamas požiūris į psichikos neįgaliuosius dar stiprinamas žiniasklaidos

A. Nainienė sakė pastebinti, jog žmonės, sergantys šizofrenija, daugiausia gyvena vieniši. „Žmogaus su fizine negalia šeimos paprastai nepalieka, o ligoniai su psichine negalia daugiausia gyvena išsiskyrę, palikti ir panašiai. Netgi jei turi vaikų, šie nelabai nori rūpintis, atiduoda į pensionatus. Tiesa,  jauni psichikos sutrikimų turintys žmonės dažniau gyvena šeimose“, − pasakojo ji.

Visuomenė dažnai būna nepakanti tokiems asmenims, ir tai jokia paslaptis. Blogiausia, kad prie to prisideda ir žiniasklaida, ypač mėgstanti sensacingą medžiagą. „Visada pastebime: jeigu žmogus su psichine negalia įvykdė nusikaltimą, tai ši žinia bus visų leidinių pirmuose puslapiuose. Nors nusikaltimai, kuriuos įvykdė žmonės su psichine negalia sudaro tik du procentus nuo visų nusikaltimų“, − sakė pašnekovė.

„Šizofrenija yra  tokia liga, jog vaistai reikalingi visą gyvenimą. Kartais žmogus mano esąs sveikas ir nebenaudoja vaistų, o kai nutraukiamas gydymas − liga atsinaujina, tačiau to žmogus nesupranta, jis net neatsimena, ką daro. Ir būna, jog padaro kažką ne taip“, − paaiškino A.Nainienė.

Dabartinis įstatymas − blogas

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad tiek jų draugija, tiek visuomenė mato nesigydančiuosius. Jie nesupranta, jog serga, todėl tampa matomi bei pažeidžiami. „Galbūt reikėtų keisti įstatymą“,− mano A. Nainienė. „Dabar jis toks: nors ir  matome, kad žmogui sunku ir jį tikrai reikia gydyti, tačiau to padaryti negalime. Asmuo turi sutikti savo valia. Neįgaliųjų mokymo metu, jų klausėme apie įstatymą. Ir visi sutiko, jog šis įstatymas yra blogas. Jie sakė: geriau, kai susergame, tegul artimieji nuveža ir pagydo, taip būna daug geriau, nei požiūris „aš nenoriu gydytis ir manęs niekas neprivers“.

Galime spėti, jog dauguma sveikųjų irgi pritartų tokiai iniciatyvai. Priežasčių gali būti įvairiausių − ar norėdami padėti, ar tiesiog norėdami izoliuoti.

Publikacijų: 2
Lygis **

Antro kurso žurnalistikos studentas. Studijos visai patinka. Tai tiek.

Komentarai

Draugai ir parteriai: