2013 08 21

Reginos istorija: nesibaigianti moters kova dėl dukters išsilavinimo

Sprendimas leisti vaiką mokytis kartu su visais ypač svarbus vaiko visaverčiai ateičiai užtikrinti. Tačiau švietimo specialistai įsitikinę, kad intelekto sutrikimų turinčių vaikų mokymasis bendrojo lavinimo mokyklose ne visada yra geriausias sprendimas. Su tokiu požiūriu susidūrė ir Regina L., auginanti autizmo sindromą turinčią dukrą.

Viktorija Sinicaitė, Aistė Čiučiurkaitė ir Justina Grigeliūnaitė

Sprendimas leisti vaiką į specialiąją mokyklą Lietuvoje yra lyg etiketė visam gyvenimui „aš neįgalus, pasitraukit“. Po specialiosios mokyklos nebėra kelio atgal. „Unikali asmeninė patirtis sykiu su įgyta profesija galėtų būti didelis privalumas socialiniams darbuotojams, psichologams, socialiniams pedagogams, tačiau, deja, dažnas negalią turintis studentas studijų nebaigia. Tam ne retai užkerta kelią požiūris į negalią ir ribotos galimybės mokytis su visais“, – teigia Vilniaus universiteto doc. dr. Eglė Šumskienė.

Regina su dukraRegina L. stengėsi, kad mergaitė jau nuo pradinės mokyklos mokytųsi su visais. Reginos dukra ėjo į Aukštadvario pradinę mokyklą. Padedant auklei ir mokytojai, per ketverius metus vaikas išmoko pažinti raides, skaityti, rašyti, vartyti vadovėlius, skaičiuoti.

„Pradinėje mokykloje integracija vyko sėkmingai. Mano dukra sportavo, lankė muzikos pamokas, būrelius, dalyvavo mokyklos renginiuose kartu su kitais vaikais. Tai mums buvo tarsi mažas stebuklas“, – džiaugiasi mama.

Incidentas su mokytoja

Tačiau tokia situacija tęsėsi neilgai. Po pradinės, Reginos dukra mokslus turėjo tęsti Aukštadvario vidurinėje mokykloje. Pasak mamos, mokykla autizmo sindromą turinčios mergaitės ugdymui neturėjo tinkamų patalpų, įrangos, reikalingų vietų poilsiui. Taip pat specialių įrenginių, pavyzdžiui, sutrikimų turintiems vaikams skirtų kompiuterių, „kalbančių“ knygelių (ugdančių vaikų kalbėjimą). Tinkamam ugdymui, pasak Reginos, trūko ir specialistų, kurie mokėtų elgtis su specialiųjų poreikių vaikais.

Moteris įsitikinusi, kad dvejus metus su dukra dirbusi mokytojos padėjėja neturėjo tinkamų kompetencijų. Mokyklos vadovams trūko geranoriškumo, teigiamo požiūrio į intelekto sutrikimų turinčius vaikus, noro ir motyvacijos pagelbėti. Mamai atrodo, kad pedagogai nerodė iniciatyvos padėti mažajai integruotis, mažai kam rūpėjo pasiruošimas jos dukros atėjimui į mokyklą, moksleivių paruošimas ir informavimas apie naujokę.

„Mano dukra buvo nuolatos tramdoma, nevyko tinkamas vaiko ugdymas. Ji buvo kitoje klasėje, atskirta nuo bendraamžių. Mokykla nesuprato, ko reikia vaikui“, – pasakoja pašnekovė. Motina įsitikinusi, kad per dvejus metus visi pradinėje mokykloje sunkiai „uždirbti“ mergaitės pasiekimai neteko prasmės.

Neapsieita ir be incidentų. Pernai Reginos dukra pradėjo lankyti septintąją klasę. Per pamoką ji smarkiau patraukė mokytojos padėjėjos auskarą. Mama aiškina, kad taip nutiko dėl autistams vaikams būdingos emocinės būklės ir jausmingumo.

Sužeidimų buvo išvengta, bet mokyklos direktoriaus Arūno Valančiausko teigimu, tik per plauką. Jis sako, kad Reginos dukra dažnai sukelia pavojingas situacijas sau, personalui ir kitiems vaikams. Pasak mamos, direktorius esą pareiškė, kad „tokio” vaiko mokykloje mokyti nebenori. Mergaitei paskirtas mokymas namuose. Tačiau Regina su šiuo sprendimu nesutinka.

Nevaldomos situacijos

„Turiu ilgametę darbo patirtį. Mano vadovavimo metais buvo įvairiausių moksleivių. Tokių, kurių nesinorėjo išleisti iš mokyklos ir tų, kuriuos nuolat tekdavo barti. Incidentas, kai mergaitė traukė mokytojos padėjėjos auskarą iš ausies, įvyko todėl, kad ji yra didelės priežiūros reikalaujanti moksleivė. Mokytojai turi stovėti prie langų pamokų metu, kad ji nesugalvotų iššokti. Taip pat prie durų – nes ne kartą ją teko gaudyti mokyklos koridoriuose ar net už jos ribų. Mergaitei reikia daug priežiūros“, – situaciją su Reginos dukra aiškina Aukštadvario vidurinės direktorius Valančiauskas.

Direktorius tikina, kad bandė kalbėti su psichologais, kurie rekomendavo septintokei mokytis bendrojo lavinimo mokykloje, tačiau jis yra įsitikinęs, kad mergaitė negali mokytis be specialios priežiūros.

„Kiek tik vizitų nebuvo mūsų mokykloje. Trakų rajono savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, teisininkai, psichologai. Kreiptasi net į Prezidentę. Tačiau ponia Regina nesutinka susėsti ir pasikalbėti. Reikalauja rašyti tik elektroninius laiškus“, – teigia Valančiauskas.

Nepaisant incidento ir ilgų teisinių ginčų, Regina pasiekė, kad jos dukra galėtų mokytis su bendraamžiais vienoje mokykloje. Vaikų gerovės komisijos posėdyje nuspręsta tęsti mergaitės ugdymą Aukštadvario vidurinėje. Psichologinė-pedagoginė tarnyba moksleivei yra paskyrusi mokymą pagal individualizuotą ugdymo programą. Tačiau klasėje ji vis dar mokosi viena.

Netinkamos sąlygos mokytis

„Kreipėmės į Švietimo ir mokslo ministerijos komisiją, kad ji patikrintų kaip vyksta ugdymas Aukštadvario vidurinėje. Jie pateikė išvadas. „Mokinės specialieji ugdymosi poreikiai tenkinami minimaliai: nesudarytas individualus ugdymo planas, dalykų programose nenumatytas gebėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų ugdymas, tikėtini pasiekimai; ugdoma segreguotai, nepritaikyta ugdymo aplinka. Netinkamos mokyklos direktoriaus ir direkriaus pavaduotojo ugdymui nuostatos mokinės atžvilgiu“, – ŠMM išvadą cituoja motina.

Regina priduria: „Mano dukra yra fiziškai sveika, tačiau niekas jai neleidžia lankyti bendrų sporto pamokų. Nesistengiama dėl vaiko su negalia, o kartu ir dėl jo šeimos.“

Mokyklos direktorius su ŠMM išvadomis nesutinka – jam atrodo, kad vaikų ugdymui tinkama aplinka užtikrinta. „Mokykla tikrai įdėjo daug pastangų, kad specialiųjų poreikių turintys vaikai galėtų čia mokytis. Mes turime mokytojų asistentus, specialiuosius pedagogus. Tam buvo sukurti papildomi etatai. Mokykla nepagailėjo nei materialinių, nei žmogiškųjų resursų, kad ir Reginos dukra, ir kiti vaikai jaustųsi gerai“, – tikina direktorius.

Privaloma individuali mokymosi programa

Pagal Lietuvos įstatymus, vengimas padėti intelekto sutrikimų turintiems žmonėms integruotis į visuomenę laikomas jų teisių pažeidimu.

Anot ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo vyriausiosios specialistės Daivos Vaišnorienės, ne visi intelekto sutrikimų turintys vaikai gali mokytis bendrojo lavinimo mokyklose kartu su visais bendraamžiais. „Bendrojo lavinimo mokykloje jam negali būti suteikiama saugi ir tinkama aplinka. Taip yra, nes tik „specialioji“ mokykla gali ugdyti sunkių ir labai sunkių sutrikimų turinčius vaikus. Be to, būna tokių sutrikimų, kurių turintis vaikas gali sukelti nesaugias situacijas kitiems toje mokykloje besimokantiems“, – aiškina ugdymo specialistė.

Tačiau Vaišnorienė pabrėžia, kad, jei Vaiko gerovės komisija vaiką siūlo integracijai, tai privalo įvykti. Miesto savivaldybė turi moksleivį aprūpinti specialia įranga, jei tokia reikalinga, taip pat specialistu, kuris padėtų mokytojams dirbti su specialiųjų poreikių turinčiu mokiniu. Moksleiviui turi būti paruošiama individuali mokymosi programa. Mokyklai derėtų pasiruošti priimti tokį moksleivį, su jo bendraklasiais kalbėti apie jo negalią ir bendravimą su juo, suteikti informacijos.

Mokosi gyvenimo įgūdžių

Specialistė akcentuoja, kad intelekto sutrikimų turintys vaikai dažniausiai turi ir daugiau sutrikimų – fizinę negalią, elgesio arba ugdymosi sutrikimus. Pagal Lietuvos įstatymus, specialiųjų poreikių turintys vaikai turi būti konsultuojami pedagoginėje-psichologinėje tarnyboje, jiems privaloma atlikti tyrimus ir testus. Tik tuomet jie gauna rekomendaciją, ar vaikai yra pajėgūs integruotis į bendrojo lavinimo mokyklą, ar, vis dėlto jiems būtų saugiau, geriau ir naudingiau būti „specialiojoje” mokykloje. Tačiau rekomendacija nėra privaloma, tad, anot Vaišnorienės, kartais tėvai pervertina savo vaikų galimybes.

„Sunkius ir labai sunkius intelekto sutrikimus turinčius vaikus reikia ugdyti specialiojo ugdymo programą vykdančioje mokykloje. Tik čia jie gali kažko pasiekti. Atėję į mokyklą savarankiškai nusirengti viršutinius drabužius, per pietus pakelti šaukštą ir jį įsidėti į burnytę, prie popieriaus lapo priklijuoti gėlę. Jie nėra mokomi matematikos, dailės ar gramatikos taip, kaip intelekto sutrikimų neturintys žmonės suvokia. Jie yra mokomi savarankiško gyvenimo įgūdžių ir, deja, ne visiems tai pavyksta“, – apgailestauja specialistė.

Kiekvienas vaikas individualus

„Vilties” specialiojoje mokykloje mokosi 70 sunkių ir labai sunkių intelekto sutrikimų turinčių vaikų. Mokyklos direktorė Augienė Vilūnienė palaiko siekį negalią turinčius vaikus mokyti kartu su sutrikimų neturinčiais, tačiau ne absoliučiai visais atvejais. „Mano moksleiviai bendrauja su mainų programos studentais, vyksta į renginius. Tačiau integracija į bendrojo lavinimo mokyklas kai kuriais atvejais išties yra neįmanoma. Tokiems vaikams turi būti pritaikomas mokymas specialioje aplinkoje“, – tvirtina direktorė.

Kita problema, anot pedagogės, yra ta, kad vaikus, kurie gali puikiai pritapti bendrojo lavinimo mokyklose, stabdo jų tėvų baimės. „Jei tėvai visą laiką praleidžia kartu su savo atžalomis bendrojo lavinimo mokyklose, kokia tai integracija? Šiems vaikams reikia rimtos specialistų pagalbos integruotis ir tapti savarankiškais“, – teigia Vilūnienė. Vis dėlto ji pažymi, kad tik tėvai gali nuspręsti, kas jų vaikui yra naudingiausia, nes jie geriausiai žino apie jo įpročius ir sutrikimus.

„Kiekvienu atveju reikia nuspręsti, kur vaikas jausis geriau. Svarbu pasverti kiekvieną galimybę, ar jis geba pagal savo būklę mokytis, skaityti, susikaupti, bendrauti su bendraamžiais. Jei vaikas bendrojo lavinimo mokykloje tobulėja, galima jį nors ir kasmet vertinti pedagoginėje-psichologinėje tarnyboje. Reikia nuolatos stebėti, ar keičiasi jo socializaciniai įgūdžiai, ar vaikas bręsta. Tokiu atveju tėvai mato, ar vaikas gali „pakilti“ aukščiau – integruotis į bendrojo lavinimo mokyklą ir mokytis kartu su vaikais, kurie neturi sutrikimų“, – aiškina „Vilties” direktorė.

Tik integruojant įmanoma priartinti intelekto sutrikimų turinčiuosius prie natūralios bendravimui aplinkos ir išugdyti žmones, galinčius visaververtiškai mokytis ir dirbti bei atnešti visokeriopą naudą ne tik sau, bet ir valstybei. Autizmo sindromą turintis Šarūnas Germanas šiemet įgijo magistro laipsnį, yra vedęs ir stengiasi aktyviai bendrauti su aplinkiniais. Jo pavyzdys rodo, kad realiai įvertinta psichinė vaiko būsena bei individualios galimybės, gali užauginti asmenį, kuris atskleis savo talentus ir protą.

Džiugina maži dalykai

Vieni vaikai džiaugiasi galėdami pažinti raides, o „Vilties“ mokykloje džiaugiamasi tuo, kad vaikas sugeba pats išsivalyti dantis. Mokyklos direktorė sako, kad tokiems mokiniams reikia kuo daugiau renginių ar įvykių, kur jie galėtų pažinti pasaulį.

Kiekvienais metais į „Vilties“ bendrojo lavinimo mokyklą su specialiaisiais poreikiais ateina vis mažiau mokinių. „Tikiuosi, kad kiekvieną rugsėjo pirmąją į mūsų mokyklą ateis vis mažiau pirmokų“, – prisipažįsta Vilūnienė.

„Mes iškovojome etatą specialiajam pedagogui Aukštadvario vidurinėje mokykloje. Ne tik mūsų dukrai, bet ir kitiems vaikams su specialiaisiais poreikiais. Mokyklos vadovai buvo priversti suprasti, kad vaikai su specialiaisiais poreikiais turi būti ugdom i. Džiaugiuosi, kad po keturiolikos metų mano šeima neiširo. Džiaugiuosi, kad vaikas auga pilnoje šeimoje. Tai yra didelė pergalė“, – viltingai nusiteikusi ir Regina.

Aukštadvario vidurinėje mokykloje, direktoriaus teigimu, nuo rugsėjo mokykloje bus tinkamai įrengta klasė specialiųjų ugdymosi poreikių reikalaujantiems vaikams.

Šis straipsnis buvo parengtas įgyvendinant Europos Komisijos programos „Veiklus jaunimas“ finansuojamą projektą „Demokratijos kodas“. Kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Publikacijų: 1
Lygis


Komentarai

Draugai ir parteriai: