2012 10 10

Psichikos negalią turintiems žmonėms – priverstinė kontracepcija

“Su vaikinu draugaujame jau dvejus metus, gyvename kartu. Labai norime susilaukti vaikų…” –  tvirtina Milda [vardas pakeistas – aut.past]. Trisdešimt ketverių moteris gyvena nedideliame kambarėlyje socialinės globos namuose žmonėms, turintiems psichikos negalią. Nors jos didžiausia svajonė – šeima, šiems norams išsipildyti nelemta. Ji, kaip ir kiti  čia  gyvenantys žmonės,  prievarta girdoma kontraceptiniais vaistais. Vaistams “pavedus”, kai kur daromi priverstiniai abortai. Anot žmogaus teisių specialistų, tai – oficialiai nereglamentuota, tačiau Lietuvos socialinės globos namuose plačiai paplitusi praktika.

Izabelė Šležaitė, Ugnė Leonavičiūtė

Gimdyti galima, bet… negalima?

Tokią globos namų situaciją apnuogino žurnalisčių atliktas tyrimas. Jos lankėsi keliuose žmonių, turinčių psichikos negalią, globos namuose skirtingose Lietuvos pusėse.

“Jei moteris nesutinka vartoti kontraceptikų – mes ją įkalbiname” – teigia vienos iš žurnalistų aplankytų įstaigų socialinė darbuotoja.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje veikia 28 socialinės globos įstaigos proto ir psichinę negalią turintiems suaugusiesiems. Ten gyvena apie penktadalis neveiksniais pripažintų žmonių – jie negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių, už viską, ką jie daro, atsakinga institucija, kurioje jie gyvena.  Likę – veiksnūs, gali balsuoti, dirbti, kurti šeimas ir, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus – gimdyti vaikus. Tačiau, atsakingos ministerijos duomenimis, dabar socialiniuose globos namuose neauga nė vienas vaikas.

Moterys nesijaučia saugios

Besilankydamos keliose tokiose įstaigose ir bendraudamos su jų gyventojais, žurnalistės sužinojo, kad vyrai ir moterys čia gyvena po vienu stogu, poros gali gyventi viename kambaryje. “Lytiniai santykiai čia –  kasdienybė,” – tvirtina socialinių namų darbuotoja. Tačiau globos namų gyventojos atvirauja ir apie kiek “kitokius” lytinius santykius.

“Čia naktimis nerakinamos durys. Vyrai vaikšto per viso aukšto kambarius ir prievartauja moteris. Yra net tokių, kurie prezervatyvų nenaudoja. Jiems svarbiausia – patenkinti lytinę aistrą,” – pasakoja viena iš gyventojų. “Daugybę kartų esame sakę tai darbuotojams. Baisu, bet jiems nė motais. Būdavo “praplauna” mane ir viskas.”

Sena problema

Apie globos įstaigų viduje vykstančius nelegalius abortus ir priverstinę kontracepciją prieš septynerius metus prabilo psichologijos, socialinių mokslų ir žmogaus teisių ekspertų grupė. Aplankiusi 9 globos įstaigas, ji atliko tyrimą apie žmogaus teisių padėtį tokiuose globos namuose. Tyrimo išvados šokiravo ir pačius tyrėjus.  “Kontracepcijos vartojimas ten yra privalomas. O moteriai vis dėlto pastojus, nėštumas nutraukiamas – jei nepavyksta gražiuoju susitarti, naudojami įvairūs spaudimo būdai, kartais atlikti aborto moterys nuvežamos net apgaule,” – pasakoja vienas iš tyrimą atlikusių ekspertų, psichiatras Dainius Pūras. Žurnalisčių kalbintos globos namų gyventojos jau prieš septynerius  žmogaus teisių padėtį tyrusiems ekspertams pasakojo apie joms atliktus abortus. Anot vienos iš eksperčių Eglės Šumskienės, tyrimą atlikusios NVO nėra gavę jokių duomenų apie tai, kad situacija šiose įstaigose būtų pagerėjusi.

Praėjus dvejiems metams po pirmojo tyrimo, socialinių globos namų darbą tyrė ir psichikos sutrikimų patyrusių asmenų organizacija “13 ir Ko”. Jie aplankė 6 pensionatus, kuriuose gyvena žmonės su psichikos negalia. “Vienoje iš įstaigų keturios moterys pripažino, kad joms prievarta buvo nutraukti nėštumai,” – teigia “13 ir Ko” direktorė, psichiatrė Danguolė Survilaitė.

Valdžia nežinioje

“Niekas neturi teisės versti globos įstaigų gyventojų vartoti priverstinę kontracepciją. Tokiems dalykams vykti draudžia Žmogaus teisių konvencija ir Lietuvos Respublikos įstatymai. Prievartos norint sukurti šeimą negali būti,” – tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė.

Tačiau socialinių globos namų gyventojus turinti apsaugoti ministerija apie už įstaigų sienų vykstančius  šeimos “planavimo”  metodus teigia išgirdusi pirmą kartą “Reikėtų šią informaciją nagrinėti ir tirti. Jei žinotume, kokiose globos įstaigose jūs aptikote šiuos pažeidimus, galėtumėme pasidomėti, tačiau dabar, kol nesakote, reiktų tirti visas įstaigas…” – teigia E. Čaplikienė. Apie tai, ar ministerija imsis tyrimo, specialistė neužsimena.

Slepiamos problemos?

Globos namų, kuriuose lankėsi žurnalistai direktoriai neigia jų įstaigose taikomą šeimos planavimo modelį. “Mes saugome, stebime ir prižiūrime savo gyventojus,” – tikina vienų socialinės globos namų direktorius, paklaustas, kokiomis priemonėmis vengia nepageidaujamų nėštumų. “Socialiniai darbuotojai prižiūri gyventojus dieną, o jų padėjėjai – naktį. Globotiniai patys apsirūpina apsisaugojimo priemonėmis,” – pasakoja direktorius. Paklaustas ar gyventojos vartoja kontraceptinius vaistus, atsakė, kad jo žiniomis tokių medikamentų nė viena moteris jo valdomuose socialinės globos namuose nevartoja.

 Kitų socialinės globos namų direktorius patikino, kad tinkamą kontracepciją moterims padeda išsirinkti specialistai: “Gyventojas konsultuoja ginekologai, o moterų, kurios atsisakytų vartoti vaistus, nėra.” 

Žmogaus teisės nėra užtikrinamos

“Socialinės globos namai apskritai yra ydinga įstaiga, pažeidžianti žmogaus teises,” – tvirtina medicinos mokslų daktaras Arūnas Germanavičius. “Žmogus privalo turėti galimybę pratęsti giminę,” – antrina D. Pūras. “Nepaisant to, kad bene kiekvienos globos įstaigos nuostatose rašoma, kad  jų tikslas padėti žmonėms, turintiems psichikos negalią, integruotis į bendruomenę, palaikyti ryšius, panašu, kad personalas daro viską, kad gyventojai pamirštų, koks yra gyvenimas už globos įstaigos durų,” – dar prideda psichiatras.

Tačiau valdininkai įsitikinę, kad dažniausiai globos įstaigų gyventojai patys nereiškia noro gimdyti ir auginti vaikų. Pasak specialistės, norint, vaikų  galima susilaukti, tačiau kartu su tėvais pensionate jie negyvena.  “Iš tiesų globos įstaigose vaikai neauga. Jie yra atiduodami į vaikų globos namus. Jeigu moteris norėtų auginti vaiką, būtų savarankiška – jai rekomenduojama bandyti kurti gyvenimą už globos įstaigos sienų. Tada jau bendruomenė jai turėtų suteikti būstą ir padėti auginti vaiką. O globos įstaigos – ne vieta augti vaikams,” – teigia E. Čaplikienė.

Teisinga praktika?

Vis dėlto Lietuvoje yra pasitaikę atvejų, kai pensionatuose  gimus vaikams,  jie liko gyventi su tėvais. “Gyveno vyras su moterimi viename kambaryje, leidome jiems nevartoti jokių kontracepcijos priemonių, nes norėjo žmonės turėti vaikų. Taip ir išvydo pasaulį du mažyliai. Tėvai juos kurį laiką augino, tačiau paūmėjus ligoms jiems vaikai atsibodo, jais nebesirūpino ir pastarieji buvo paimti valstybės globon,” – patirtimi dalinasi Zarasų socialinės globos namų direktorius Juozas Stankevičius.

Panašus atvejis šioje globos įstaigoje užfiksuotas ir prieš septynerius metus. Kartu gyvenančiai porai susilaukus vaiko, šeimai padėta integruotis į visuomenę – jiems surastas butas, tėvams – darbai. “Ilgai šių žmonių šeimyninė idilė netruko – tėvai po pusmečio “prasigėrė”, o vaikai iš jų buvo atimti,” – pasakoja J. Stankevičius. Direktorius tvirtina, kad po šių atsitikimų pasimokė ir dabar vengia nėštumų visomis naujausiomis priemonėmis, kaip ir kiti socialiniai globos namai propaguoja kontraceptines priemones. Jei vis dėlto atsirastų norinčių susilaukti vaikų – su gyventojais būtų diskutuojama apie jų galimybes auginti savo atžalas ir bandoma surasti kompromisas.

Įstatymas yra, konkrečių veiksmų – ne

“Žmonėms, turintiems psichikos negalią, negalima tiesiog leisti susilaukti vaikų ir išleisti juos už įstaigos durų gyventi visuomenėje. Tokioms šeimoms turi būti užtikrinta socialinių darbuotojų pagalba, kurie juos mokytų gyventi savarankiškai, auklėti savo vaikus,” – įsitikinęs psichiatras D. Pūras.

Anot jo, pagal 2007-ais metais Lietuvos pasirašytą Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, tokių uždarų institucijų iš viso neturėtų likti. Sprendimą, kuo būtų galima keisti socialinius globos namus siūlo A. Germanavičius: “Psichikos sveikatos problemų turinys žmonės turėtų gyventi bendruomenėje, kur jie, padedami socialinių darbuotojų, galėtų patys užsiimti kasdieniniais darbais, o taip pat ir auginti vaikus.”

Psichikos sveikatos specialistai pastebi, kad nors nuo konvencijos pasirašymo praėjo jau penkeri metai, negirdėti net aidų apie 28-ių socialinės globos namų uždarymą. Priešingai – jie plečiasi, pastatai rekonstruojami ir tam pasitelkiamos Europos Sąjungos Struktūrinių fondų lėšos.

Šis straipsnis  buvo parengtas įgyvendinant  Europos Komisijos programos “Veiklus jaunimas” finansuojamą projektą “Demokratijos adresas – žurnalistika”. Kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Publikacijų: 3
Lygis ***

Esu pirmo kurso viešosios komunikacijos studentė. Žurnalistika man - ryškiausios spalvos, prisilietimas prie svajonių ir pats prasmingiausias laikas.

Komentarai

Draugai ir parteriai: