2011 01 30

Neįgalieji aukštosiose mokyklose

 Artėjant rugsėjui nerimauja ir tėvai ir vaikai, tuoj prasidės nauji mokslo metai. Didžiausią nerimą jaučia neįgalūs jaunuoliai, kuriems integracija į visuomenę bei stojimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas yra didelis iššūkis.

 Nežinoma ateitis gąsdina

,,Su nerimu žvelgiu į ateinančius mokslo metus, nes nežinau, kokia bus mano vaiko ateitis“,- teigia 17-mečio Evaldo mama Regina Bartkienė. Evaldo diagnozė – kurtumas nuo pat gimimo bei kompleksinis sutrikimas (mokymosi negalė dėl bendrųjų atminties sutrikimų ir emocijų bei elgesio sutrikimų). Būdamas mažas, vaikas lankė darželį, taip pat mokėsi bendrojo lavinimo mokykloje, kur pratinosi prie buities, piešė, lipdė ir jam puikiai sekėsi. Bet pradėjus lankyti Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrą, problemų padaugėjo. ,,Jis nespėjo pagal kursą, tad turėjo mokytis pagal pakeistą programą. Ten jam sekėsi blogai, nes Evaldas gerai nemoka gestų kalbos. Jis moka parodyti svarbiausius, buitiškus dalykus, tačiau kai reikia kalbėtis su kitais žmonėmis ar ką nors užrašyti, to jis nesugeba“, – teigė R.Bartkienė.

Kitais metais vaikinas eis į paskutinę – dešimtą klasę. Ją baigęs, kaip ir kiti moksleiviai, turės laikyti egzaminus. Paklausta, koks bus tolesnis jos sūnaus kelias, mama gūžčioja pečiais: ,,Švietimo sistema nuolat keičiasi, todėl iš anksto sunku ką nors spręsti“.

Mokyklos suolo paieškos

Statistiniai duomenys rodo, jog praeitais mokslo metais Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo 1026 neįgalūs studentai. Iš visų neįgaliųjų studentų daugiausiai yra turinčių judėjimo problemų – 151, daug mažiau regos sutrikimų turinčių studentų – 14, panašiai tiek ir negirdinčių arba prastai girdinčių, o mažiausiai turinčių psichinių sutrikimų, tokių kaip depresija ar šizofrenija.

Lietuvos Studentų Sąjungos (LSS) socialinės integracijos koordinatorė Rūta Ruolytė teigia, jog Lietuvoje kol kas nėra nei vieno universiteto, kuris būtų visiškai pritaikytas žmonėms su negalia. ,,Kalbame ne tik apie vežimėliams pritaikytas rampas bei tualetus. Labai svarbi yra ir informacinė aplinka, kur būtų pateikta išsami informacija apie studijų galimybes bei įvairios paslaugos, pavyzdžiui, speciali programinė įranga, kuri palengvintų studijavimą neįgaliesiems“,- pažymi R.Ruolytė.

Daugiausia neįgaliųjų studentų studijuoja Vilniaus universitete – čia jų daugiau nei šimtas. Ten aplinka yra pritaikyta neįgaliesiems, pavyzdžiui, iš 13 fakultetų trijuose be didesnių problemų gali mokytis ir jie. Taip pat sukurta bendra elektroninio pašto dėžutė silpnaregių draugijai, įdiegta speciali programinė įranga, kurią naudojant galima girdėti kompiuterio konstruojamu balsu skaitomą ne tik ekrane pasirodantį tekstą, bet ir visas meniu komandas, bylų pavadinimus, atliekamus veiksmus.

Vytauto Didžiojo universitetą studentų atstovė R.Ruolytė įvardina kaip vieną geriausių, skirtų neįgaliesiems, nes jis yra draugiškas negaliai: ,,Universitete studentams su negalia suteikiama galimybė bendrabutyje gyventi kartu su jį lydinčiu asmeniu, kas daugeliui yra itin svarbu. Tie asmenys – palydovai gali dalyvauti paskaitose kartu su neįgaliuoju“.

Tiek pat studentų sulaukė ir Vilniaus pedagoginis universitetas, kuriame mokosi daug klausos negalią turinčių jaunuolių. ,,Čia negirdintys studentai per paskaitas gauna vertėjo pagalbą, kuri labai pagerina studijų kokybę“,- universiteto pliusus vardino mergina.

Tarptautinės teisės ir vadybos aukštoji mokykla šiemet priėmė 6 tūkstančius studentų, tarp jų – 80 neįgaliųjų. Tai yra viena iš keliolikos privačių aukštųjų mokyklų. Joje teikiama daug paslaugų, tokių kaip neįgaliųjų studentų kuravimas, praktikos vietos suradimas, pritaikant neįgaliojo poreikius bei laisvas paskaitų lankomumas. Tačiau viena iš svarbiausių paslaugų yra nuotolinis mokymosi būdas.

Lietuvos širdyje įsikūręs Kauno Technologijos universitetas priėmė 72 negalią turinčius studentus. Jame teikiamas ypatingas dėmesys individualiems studentų poreikiams: teikiama pedagoginė bei psichologinė pagalba, organizuojamos papildomos matematikos, fizikos, chemijos, informatikos ir kitos konsultacijos.

Šiaulių universitetas į savo gretas priėmė 65 neįgaliuosius. Ten dveji pastatai, centrinė, socialinių mokslų fakulteto bei technologijos fakulteto bibliotekos yra visiškai pritaikytos judėjimo negalią turintiems studentams.

,,Iš esmės paslaugų neįgaliesiems studentams teikimas priklauso nuo aukštosios mokyklos. Manau, jog bėgant metams universitetai teikia vis daugiau paslaugų, kurios turėtų pagerinti studijų kokybę“,- sakė R.Ruolytė.

Ar tuštės piniginė?

,,Neįgalieji į aukštąsias mokyklas stoja lygiai tokia pačia tvarka kaip ir sveikieji. Tik kai kuriose aukštosiose šalies mokyklose asmenys, pažymėję pirmą neįgalumo grupę, atleidžiami nuo stojamosios studijų įmokos. Kai kur turintys negalią priimami ir be konkurso, tačiau esti ir tokių aukštųjų mokyklų, kurios negalios nefiksuoja“,- sakė R.Ruolytė.

Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, neįgaliesiems teikiama parama neatsižvelgiant į tai, kuria studijų forma jis studijuoja. Tačiau tyrimo, kurį atliko Lietuvos studentų sąjunga ,,Neįgalieji studentai Lietuvos aukštosiose mokyklose 2008-2009 metais“ duomenimis, 48 proc. aukštųjų mokyklų nurodė, jog studijų sąlygos neįgaliesiems yra gerinamos iš pačios aukštosios mokyklos lėšų. Iš Švietimo ir mokslo ministerijos lėšų sąlygas gerinančios nurodė 15 proc. aukštųjų mokyklų, iš Europos struktūrinių fondų – 10 proc., o privačių fondų – 4 proc. Tai rodo, jog tikėtis didelio finansavimo iš valstybės kol kas yra neverta.

,,Nemokamai studijuoja tik šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis neįgaliųjų studentų. Likę 20 proc. yra finansuojami tik iš dalies, o visą studijų kainą savo lėšomis moka net 45 proc. “,- pabrėžė Lietuvos Studentų Sąjungos atstovė R.Ruolytė.

Lietuvos aukštosios mokyklos neįgaliems studentams taip pat teikia lengvatas gyvenimui bendrabutyje, skiria pašalpas arba stipendijas, mažina mokestį už studijas bei teikia kitas paslaugas pagal susitarimą.

Užsienis neįgaliesiems svetingesnis

Lietuvoje neįgalieji studentai sudaro vos 0,5 proc. visų studijuojančiųjų skaičiaus, tuo tarpu Vakarų Europoje šis skaičius yra net 14 kartų didesnis. ,,Ten kur kas didesnės studijų galimybės, viskas daroma neįgaliesiems prieinamu formatu, siekiant, jog neįgalūs studentai galėtų kuo savarankiškiau ir kokybiškiau studijuoti“,- teigė R.Ruolytė.

Kaip pavyzdį būtų galima pateikti Ameriką, iš kurios Lietuva galėtų pasimokyti. Ten neįgalieji studentai sudaro 4-5 proc. visų studentų skaičiaus. ,,Amerikiečiai yra puikūs tos srities specialistai: turi įsteigę specialius centrus, kur turintys negalią studentai gali eiti konsultuotis pas koordinatorius“,- pažymėjo LSS socialinės integracijos koordinatorė.

Ateities perspektyvos

Nepaisant aukštųjų mokyklų planų, susijusių su studijų sąlygų gerinimu neįgaliesiems, dar daug reikia nuveikti, norint visiškai pagerinti studijas neįgaliems studentams. Pirmiausia reiktų pritaikyti aplinką judėjimo, regos bei klausos negalią turintiems žmonėms, organizuoti neįgalių studentų ir aukštosios mokyklos administracijos susitikimą, steigti neįgalių studentų koordinatoriaus etatą bei organizuoti mokymus arba konferenciją aukštojo mokslo prieinamumo neįgaliesiems tema.

 

 

 

 

Publikacijų: 2
Lygis ***

Esu Eglė, gyvenu Lietuvos širdyje - Kaune. Rašymas yra vienas mėgstamiausių mano užsiėmimų, per jį galiu išreikšti save. O esu smalsi, jausminga, kartais nenuspėjama. Gyvenime stengiuosi išnaudoti kiekvieną akimirką, nes galimybės tam ir duodamos, kad jomis pasinaudotum. Mano gyvenimo credo: kiekviena diena gali būti nuostabi, tik suteik jai tokią galimybę!

Komentarai

Draugai ir parteriai: