Publikacijos | Žurnalistų ugdymo programa | Page 3

Publikacijos

Patyčios – ką daryti?!

Patyčios – ką daryti?!

  „Tą dieną, kai jai vėl pasakius šlykštų komentarą apie mane, visos klasės akivaizdoje, aš sugebėjau atsikirsti ir visi klasės draugai prapliupo kvatotis, jaučiausi stipriausia pasaulyje. Tada supratau, koks jausmas apima, kai šaipaisi tu, o ne iš tavęs, kaip visad būdavo… “

Ši istorija – tikra. Pažįstamas jausmas? Baltijos šalyse atlikti tyrimai rodo, kad apie 15 – 25% vaikų nuolat patiria patyčias mokykloje. Patyčių dažnis Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, vis dar yra vienas didžiausių. Šio reiškinio pasėkmės – labai skaudžios. Ką daryti? Į dažniausiai kylančius klausimus atsako psichologė Jolanta Špakova.

Perskaityti visą straipsnį
Trys laisvės istorijos

Trys laisvės istorijos

  Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) duomenimis, kanapes nors kartą vartoję yra 20 proc. (71 mln.) penkiolikos – šešiasdešimt ketverių metų amžiaus Europos sąjungos gyventojų,  kokainą – 3,6 proc. (12 mln.), amfetaminą – 3,3 proc. (11 mln.), ekstazi – 2,8 proc. (9,5 mln.). Taip pat nustatyta, kad iš šimto žmonių, priklausančių nuo narkotikų, visiškai jų atsisako tik vienas. Taip yra dėl to, kad atsisakyti psichiką veikiančių medžiagų yra sunku, o daugeliui bandančių tai padaryti, remiantis Narkotikų kontrolės departamento duomenimis, iš pirmo karto nepavyksta.

Perskaityti visą straipsnį
Moterų pavardės: tarp tradicijų ir teisių

Moterų pavardės: tarp tradicijų ir teisių

  Septynerius metus moterys Lietuvoje gali pasirinkti pavardę su galūne “ė” – tokios pavardės neparodo moters šeimyninio statuso. Šiuo metu Lietuvoje užregistruota apie 3,5 tūkst. moterų, kurių pavardės yra be priesagų. Ši pavardžių rašymo forma neprieštarauja lietuvių kalbos gramatikai ir yra leista Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atsižvelgus į dalies Lietuvos gyventojų nuomonę. Šią reformą palaiko tik dalis visuomenės, kiti lieka ištikimi tradicijoms.

Perskaityti visą straipsnį
Lyčių lygybė Lietuvoje – jau?..

Lyčių lygybė Lietuvoje – jau?..

Moteris gamina maistą, vyras žiūri futbolą – įprasta. Moteris žiūri futbolą, vyras gamina maistą – nesusipratimas? Bet gal tai ne apie moterį, kuri mėgsta žiūrėti futbolą, o apie vyrą, mėgstantį gaminti? Gal tai ne apie moterų teises, o apie LY-GY-BĘ?

Perskaityti visą straipsnį
Lietuva – ne kraštas homoseksualams?

Lietuva – ne kraštas homoseksualams?

Elgesio tyrinėtojai mėgina nustatyti, kiek žmonių patiria vienokį ir kiek – kitokį potraukį. Vienais žmonių tyrimais nustatyta, kad 10 procentų viso pasaulio žmonių yra homoseksualai. Kitais tyrimais nustatyta, kad 90 procentų žmonių yra heteroseksualai ir tik 10 procentų – homoseksualai. Kiti tyrėjai tvirtina, kad homosesksulai sudaro 10 procentų, biseksualai – 30 procentų, hereroseksualai – 60 procentų visų žmonių. Vis dėl to, kur gi jie, jeigu jų yra keletas milijonų? Jie nesislepia – nesėdi užsirakinę namuose, atsiriboję nuo viso pasaulio, tačiau visi gyvena šiuolaikinėje bendruomenėje, dauguma dirbdami vienokį ar kitokį visuomenei svarbų darbą. Juos galima sutikti bet kurioje viešoje ar neviešoje vietoje. Jų net gi gali būti tarp jūsų draugų, tačiau mes jų nepastebime. Ir kodėl gi? Gal todėl, kad jų išvaizda visiškai nesiskiria nuo mūsų, o visuomenėje jie neskuba skelbti apie savo orientaciją.

Perskaityti visą straipsnį
Rasizmas Lietuvoje: tariamas ar esamas?

Rasizmas Lietuvoje: tariamas ar esamas?

  Po praeitą pavasarį nuaidėjusių Kovo 11-osios įvykių kalbos vis dar netyla. Rasinė diskriminacija mūsų šalyje neapibrėžta: ji yra, ją reikia naikinti, bet tiksliau niekas nieko neaiškina. Netgi policijos pareigūnų bylose lietuvių incidentai su kitataučiais vadinami „chuliganizmu“. Tai kaip sužinoti, kas gi yra rasizmas? Gal, mūsų laimei, jis neegzistuoja? Tik kodėl tuomet užsieniečiai skundžiasi, kad lietuviai per mažai kalba apie šaliai gėdingą problemą? Vis dėlto atėjo laikas Lietuvai atsakyti į esminį klausimą: tariamas ar esamas rasizmas egzistuoja mūsų šalyje? Ar galima toliau sėdėti rankas sudėjus?

Perskaityti visą straipsnį
Myliu tave ir tavo negalią

Myliu tave ir tavo negalią

  Mūsų visuomenėje trūksta pakantumo, atjautos, pagalbos ir meilės vienas kitam. Vyraujanti socialinė nelygybė skatina susvetimėjimą, užgauliojimą, patyčias. Žmogus su negalia yra atstumiamas, netgi laikomas antrarūšiu. Patys neįgalieji neretai krypsta į gyvenimo paraštes, besislėpdami nuo atšiauraus visuomenės elgesio.

Perskaityti visą straipsnį
Tarp neuronų ir visuomenės

Tarp neuronų ir visuomenės

  Paprastai laikoma, jog liga − tai priešas, kurį reikia įveikti. Tačiau ne visas jas galima nugalėti. Kartais lieka ligą prisijaukinti. Pažįstant ir suvokiant ligą, kyla mažiau nesusipratimų, tačiau niekada nereikia pamiršti budrumo.

Perskaityti visą straipsnį
Draugai ir parteriai: