Publikacijos | Žurnalistų ugdymo programa | Page 2

Publikacijos

Esu aklas ir noriu mokytis

Esu aklas ir noriu mokytis

Užsiriškite akis ir pabandykite elgtis taip, lyg niekas nebūtų pasikeitę. Iškart suaktyvėja klausa, uoslė, o svarbiausia sąveikos su išoriniu pasauliu priemone tampa lytėjimas. Pabandžius, daugeliui toks gyvenimas pasirodys neįmanomas.

 Tačiau tai ne tik įmanoma, bet ir yra realybe daugiau nei 15 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Jie sugeba prisitaikyti prie aplinkos, susirasti darbus, mokytis aukštosiose mokyklose ir užsiimti papildomomis aktyviomis veiklomis. Nors ir stengiasi gyventi pilnavertį gyvenimą, aklieji neretai susiduria su problemomis, apie kurias regintieji nė nesusimąsto.

Justė Kudžmaitė

Perskaityti visą straipsnį
Psichikos negalią turintiems žmonėms – priverstinė kontracepcija

Psichikos negalią turintiems žmonėms – priverstinė kontracepcija

“Su vaikinu draugaujame jau dvejus metus, gyvename kartu. Labai norime susilaukti vaikų…” –  tvirtina Milda [vardas pakeistas – aut.past]. Trisdešimt ketverių moteris gyvena nedideliame kambarėlyje socialinės globos namuose žmonėms, turintiems psichikos negalią. Nors jos didžiausia svajonė – šeima, šiems norams išsipildyti nelemta. Ji, kaip ir kiti  čia  gyvenantys žmonės,  prievarta girdoma kontraceptiniais vaistais. Vaistams “pavedus”, kai kur daromi priverstiniai abortai. Anot žmogaus teisių specialistų, tai – oficialiai nereglamentuota, tačiau Lietuvos socialinės globos namuose plačiai paplitusi praktika.

Izabelė Šležaitė, Ugnė Leonavičiūtė

Perskaityti visą straipsnį
Priklausomi, nes neturi kito pasirinkimo

Priklausomi, nes neturi kito pasirinkimo

Šiauliuose neįgaliesiems į parduotuves patekti paprasčiau nei į mokyklą, muziejų ar biblioteką. Tuo įsitikino jaunoji žurnalistė Daumantė Baranauskaitė, visą dieną po miestą keliavusi negalią turinčio asmens vežimėliu.

Daumantė Baranauskaitė

Perskaityti visą straipsnį
„Buvęs kalinys, o dar ir narkomanas”. Praeitis ar etiketė visam gyvenimui?

„Buvęs kalinys, o dar ir narkomanas”. Praeitis ar etiketė visam gyvenimui?

„Man užteko pasakyti, kad esu teistas. Darbo biržos darbuotoja žadėjo paskambinti – to skambučio jau ketvirti metai laukiu“,- pasakojo prieš mėnesį jau penktą kartą iš įkalinimo įstaigos grįžęs Jonas, nenorėjęs viešinti savo pavardės.Panašiai gyvena ir  kiti bausmę atlikę asmenys. Juos pamiršta ne tik darbo biržos. Ignoruoja šeimos, net jų nuosavi vaikai. O dar prisidedame ir mes. Sukame akis į šoną, tik išgirdę apie jų praeitį. Teisiame jau anksčiau teistus, nors ir jų, ir savo labui turėtume padėti. O gal ne – juk ne už gerus darbus žmogus atliko laisvės atėmimo bausmę?Buvęs kalinys, o dar ir narkomanas” – ne vieną kartą iš vos pažįstamų žmonių Jonui adresuota jį žeidžianti frazė.

 Dalia Kavaliauskaitė

Perskaityti visą straipsnį
Narkotikai ir nepilnamečiai: kur išmesti adatą?

Narkotikai ir nepilnamečiai: kur išmesti adatą?

,,Užlipau ant adatos – padėkit“- štai tokį pagalbos šauksmą galima girdėti Lietuvoje pastaraisiais metais. Vis daugiau jaunų žmonių, ypač nepilnamečių, pradėjusių vartoti narkotikus, nežino, kur kreiptis pagalbos. Ar gali kas nors padėti jaunuoliams ištraukti iš venos adatą?

Perskaityti visą straipsnį
Smurtas šeimoje: visur gerai, o namuose – baisiausia?

Smurtas šeimoje: visur gerai, o namuose – baisiausia?

„Vieną dieną jis nutaikė man į smilkinį dujinį pistoletą. Aš labai išsigandau. Tai buvo paskutinis taškas. Aš išėjau“, – prisimena neseniai nuo vyro pabėgusi Sandra. Tačiau daug moterų tebegyvena tyloje, laikomos įkaitėmis vyro teroro, savo įsitikinimų, visuomenės požiūrio ir teisėtvarkos labirintų.

Perskaityti visą straipsnį
Žurnalistinis eksperimentas: esu nėščia niekam nereikalinga paauglė

Žurnalistinis eksperimentas: esu nėščia niekam nereikalinga paauglė

 

Ką daryti šešiolikmetei moksleivei, sužinojus, jog laukiasi? Bėgti drebančiais keliais pas tėvus? O jei jie geria, kūdikio tėvas užsienyje, o mergina net neturi su kuo pasikalbėti? Rizikuoti ir būti išvejamai iš namų ar kreiptis į atitinkamas valdžios institucijas? Į tai atsakymo ieškojau atlikdama žurnalistinį eksperimentą.

Perskaityti visą straipsnį
Ar tikrai daugiakultūriškumas žlugo?

Ar tikrai daugiakultūriškumas žlugo?

Thilo Sarazzino knyga „Vokietija naikina save”, iškėlusi klausimą dėl integracinės politikos sėkmingumo, ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasakyti žodžiai, kad daugiakultūriškumas Vokietijoje absoliučiai žlugo, suskambo šiek tiek bauginamai.

Perskaityti visą straipsnį
Feminizmo ir džentelmeniškumo sankirta: rankos, durys, nešuliai

Feminizmo ir džentelmeniškumo sankirta: rankos, durys, nešuliai

 Ar turi džentelmenas padėti damai išlipti iš autobuso, jei ji nori įlipti? Internetinis humoras

Mažiau nei prieš šimtą metų dažnas save gerbiantis vyras, tas, kuris norėjo būti vadinamas džentelmenu be kitų savybių turėjo bet kokia proga asistuoti damai. Ši atsilygindama privalėjo gražiai atrodyti ir pritarti protingoms jo mintims. Išsilavinusi, drąsiai mintis reiškianti, savimi pasitinkinti moteris galėjo sukelti nemenką sąmyšį. Šiandien matome, jog vertybės apvirto aukštyn kojom. Moteris įmonės vadovė, parlamento narė ar prezidentė tapo, jei ne įprastu, tai bent jau nestebinančiu reiškiniu. Noras ar įprotis asistuoti damoms išliko. Bet ar dvidešimt pirmajame amžiuje iš tiesų reikalingi XIX a. mandagumo ritualai?

Perskaityti visą straipsnį
Neįgalieji aukštosiose mokyklose

Neįgalieji aukštosiose mokyklose

 Artėjant rugsėjui nerimauja ir tėvai ir vaikai, tuoj prasidės nauji mokslo metai. Didžiausią nerimą jaučia neįgalūs jaunuoliai, kuriems integracija į visuomenę bei stojimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas yra didelis iššūkis.

Perskaityti visą straipsnį
Mūsų lytis pasako, kuo mes turėtume tapti, bet ar mes tuo norime būti?

Mūsų lytis pasako, kuo mes turėtume tapti, bet ar mes tuo norime būti?

  „Jums gimė berniukas“ – žodžiai, kurie viduramžiais turėjo didelę reikšmę karališkosioms giminėms. Šie žodžiai tai pat nusprendžia, kaip bus auklėjamas vaikas, nulems jo ateitį ir priskirs jį vienai žmonijos pusei. „Jums gimė berniukas/mergaitė“ – pirmasis mus apibūdinantis teiginys, kuris lydės visą gyvenimą, suklasifikuos kaip visus gyvuosius organizmus ir nustatys, kurioje terpėje mes augsime. Mūsų lytis dažniausiai pasako, kuo mes turėtume tapti, bet ar mes tuo norime būti? Apie tai, kokią įtaką mūsų gyvenimui daro mūsų lytis, kalbėjau su Lietuvoje neseniai įsikūrusio feministinio fronto (FeF) nariais Aira Niauronyte ir Dominyku Jankausku bei Linu Zeiniauskiu, studijuojančiu sociokultūros antropologiją, ir sociologu, Vytauto Didžiojo Sociologijos katedros profesoriumi Artūru Tereškinu.

Perskaityti visą straipsnį
Kokį pasaulį mato neregiai?

Kokį pasaulį mato neregiai?

 Vokietė Hana Reuter (28m.) ir Vaida Butautaitė (20m.) – jos nepažįstamos, bet abi nuo gimimo nemato. Hana dirba filosofijos dėstytoja Frankfurto universitete, taip pat padeda mokykloje nematantiems vaikams. Vaida, jau pabaigusi Šiaulių konservatorijoje dainavimo specialybę, tikisi įstoti į Vilniaus pedagoginį universitetą ir ateityje mokyti vaikus dainavimo.

Perskaityti visą straipsnį
Draugai ir parteriai: